Kai pinigai spaudžia, o bankas tyli

Kiekvienas, kas bent kartą gyvenime yra paėmęs kreditą, žino tą jausmą – kai mėnesio pabaigoje pinigai tirpsta greičiau nei sniegas pavasarį, o kredito įmoka laukia kaip neišvengiamas susitikimas su dantų gydytoju. Tik kad dantų gydytoją lankai kartą per pusmetį, o kreditas laukia kas mėnesį, be jokių atostogų ar švenčių.

Įdomiausia tai, kad bankai labai mėgsta reklamuoti savo produktus – viliojančius palūkanų tarifus, greitus sprendimus, „ypatingas sąlygas”. Bet kai reikia sumažinti įmoką, staiga pasidaro tyliau nei bibliotekoje. Tarsi tai būtų kokia valstybinė paslaptis. O juk būdų egzistuoja, ir ne vienas. Tiesiog niekas nesistengia jų garsiai skelbti.

Pati kredito istorija – tai atskira drama. Viena neteisinga žingsnis, ir tu jau ne patikimas skolininkas, o rizikinga asmenybė, kuriai net telefono kreditas gali būti atsisakytas. Todėl klausimas, kaip sumažinti mėnesinę naštą nepasidarius sau meškos paslaugos, yra ne tik aktualus, bet ir gyvybiškai svarbus daugeliui žmonių.

Refinansavimas – ne tas pats, ką reklamuoja televizijoje

Apie refinansavimą girdėjote visi. Bet tai, ką rodo reklamose su šypsančiais žmonėmis ir žaliais laukais fone, dažnai turi mažai bendro su realybe. Refinansavimas iš tikrųjų gali būti galingas įrankis, bet tik jei žinai, kaip jį naudoti protingai.

Esmė tokia: jūs iš esmės paimame naują kreditą, kad uždarytumėte senąjį. Skamba kaip „duobę užkasti duobe”, bet čia yra subtilumas. Jei per tuos metus ar dvejus, kai mokėjote senąjį kreditą, jūsų kredito istorija pagerėjo, arba rinkoje atsirado palankesnės sąlygos, galite gauti žymiai geresnį pasiūlymą.

Praktiškai tai atrodo taip: einate ne į savo banką (tai svarbu!), o į konkurentą. Pasakote, kad turite kreditą su X palūkanomis ir norite geresnių sąlygų. Konkurencija finansų rinkoje yra tikra, nors ir nemėgstama tai viešai pripažinti. Kitas bankas, norėdamas gauti jus kaip klientą, gali pasiūlyti mažesnes palūkanas arba ilgesnį grąžinimo terminą.

Štai konkretus pavyzdys: turėjote 15 000 eurų kreditą su 12% palūkanomis ir 5 metų terminu. Mėnesinė įmoka – apie 334 eurai. Refinansavę tą patį kreditą su 8% palūkanomis ir 7 metų terminu, įmoka nukrenta iki maždaug 240 eurų. Tai beveik 100 eurų skirtumas per mėnesį, kuris gali būti lemiamas.

Svarbu: refinansavimas nekenkia kredito istorijai, jei jį darote teisingai. Tai reiškia – nesikreipiate į dešimt bankų vienu metu (kiekvienas kredito tikrinimas palieka pėdsaką), o atidžiai pasirenkate vieną ar du perspektyviausius variantus.

Kredito restruktūrizavimas – kai bankas nenori, kad žinotumėte

Štai dalykas, apie kurį banko darbuotojai nekalbės patys. Jie lauks, kol jūs paklausite. O daugelis niekada neklausia, nes net nežino, kad tai įmanoma.

Restruktūrizavimas – tai esamo kredito sutarties sąlygų pakeitimas. Ne naujas kreditas, o senojo pertvarkymas. Ir čia slypi didžiulis skirtumas. Jūsų kredito istorijoje tai neatsispindi kaip naujas įsipareigojimas, o tik kaip esamo koregavimas.

Galite prašyti:
– Pratęsti kredito terminą (tas pats likutis išsidėsto per ilgesnį laiką, įmoka mažėja)
– Laikinai mokėti tik palūkanas (jei susiduriate su trumpalaikiais sunkumais)
– Pakeisti mokėjimo grafiką (pavyzdžiui, mažesnes įmokas vasarą, kai vaikai atostogauja ir išlaidos didesnės)

Bankai nenori apie tai kalbėti, nes jiems tai ne visada naudinga. Pratęstas terminas reiškia, kad jie ilgiau laiko jūsų pinigus, bet bendras pelnas gali būti mažesnis. Bet štai ko jie nenori dar labiau – kad jūs pradėtumėte vėluoti su mokėjimais arba visai nustotumėte mokėti.

Todėl jei ateisite į banką ne su prašymu „gelbėkit, negaliu mokėti”, o su konstruktyviu pasiūlymu „noriu restruktūrizuoti kreditą, kad išvengtume problemų”, jūsų šansai gauti teigiamą atsakymą išauga kelis kartus.

Svarbus momentas: prašykite raštu. Žodinis susitarimas su banko darbuotoju neturi jokios galios. Viskas turi būti dokumentuota, su naujais pasirašytais priedais prie sutarties.

Anksčiau nei terminas – paradoksalus sprendimas

Dabar papasakosiu apie strategiją, kuri skamba kontraintuityviai, bet veikia nuostabiai. Jei turite bent kiek laisvų lėšų, galite mokėti daugiau nei minimali įmoka. Ir čia yra du būdai, kaip tai padaryti protingai.

Pirmasis būdas: mokate papildomai, bet prašote sumažinti būsimas įmokas. Daugelis bankų leidžia tai padaryti. Pavyzdžiui, jei jūsų įmoka 400 eurų, o vieną mėnesį sumokate 1000 eurų, galite paprašyti, kad tie papildomi 600 eurų būtų panaudoti ne tik terminui sutrumpinti, bet ir būsimoms įmokoms sumažinti. Tai ypač naudinga, jei gavote premiją ar kitą vienkartinę pajamų sumą.

Antrasis būdas: dalinis išankstinis grąžinimas su perskaičiavimu. Tai skiriasi nuo paprasto papildomo mokėjimo. Jūs oficialiai kreipiatės į banką su prašymu daliai kredito grąžinti išankstinai ir perskaičiuoti likutį. Bankas privalo tai padaryti (nuo 2011 metų tai įtvirtinta ES direktyvoje), ir už tai negali imti didelių baudų – maksimaliai 1% nuo išankstinai grąžinamos sumos, jei liko daugiau nei metai iki kredito pabaigos, ir 0,5%, jei liko mažiau nei metai.

Praktinis pavyzdys: turite 20 000 eurų kredito likutį, įmoka 450 eurų. Gaunate 5000 eurų paveldą. Užuot tiesiog mokėję papildomai, oficialiai grąžinate tuos 5000 eurų su perskaičiavimu. Jūsų nauja įmoka gali nukristi iki 340 eurų. Taip sutaupote 110 eurų kiekvieną mėnesį likusį kredito laikotarpį.

Draudimo peržiūra – tylus pinigų rytojas

Kai pasirašote kredito sutartį, dažniausiai kartu su ja ateina ir draudimas. Gyvybės draudimas, netekto darbingumo draudimas, kartais net turto draudimas. Ir štai ko daugelis nežino – šis draudimas gali sudaryti 15-30% jūsų mėnesinės įmokos.

Bankai labai mėgsta „pasiūlyti” savo draudimą. Jie sako, kad tai „patogiau”, „greičiau”, „patikimiau”. Bet realybė tokia: jūs neprivalote pirkti draudimo iš banko. Galite pasirinkti bet kurią draudimo kompaniją, kuri atitinka banko keliamus minimalius reikalavimus.

Ir čia prasideda įdomybės. Banko siūlomas draudimas dažnai būna 30-50% brangesnis nei rinkoje galite rasti savarankiškai. Kodėl? Nes bankas gauna komisinius iš draudimo kompanijos. Tai jų papildomas uždarbis, apie kurį jie nekalbės.

Ką daryti praktiškai:
1. Paimkite savo kredito sutartį ir pažiūrėkite, kiek mokate už draudimą
2. Paskaičiuokite, kokia tai metinė suma
3. Kreipkitės į 2-3 nepriklausomas draudimo kompanijas su prašymu pasiūlyti alternatyvą
4. Palyginkite sąlygas ir kainas
5. Jei rasite pigesnį variantą, pakeiskite draudimą

Bankas negali atsisakyti priimti kitos draudimo kompanijos poliso, jei jis atitinka sutartyje numatytus reikalavimus. Tai jūsų teisė, įtvirtinta įstatymuose. Ir taip galite sutaupyti 30-100 eurų per mėnesį, priklausomai nuo kredito dydžio.

Viena pastaba: kai kurie bankai duoda nedidelę palūkanų nuolaidą, jei perkate jų draudimą. Paskaičiuokite, ar ta nuolaida kompensuoja brangesnį draudimą. Dažniausiai – ne.

Papildomų pajamų deklaravimas – legalus triukas

Kai prašėte kredito, greičiausiai deklaravote tik pagrindines pajamas – atlyginimą iš darbo. Bet jei per tą laiką jūsų finansinė situacija pasikeitė į gerąją pusę, tai gali būti raktas į geresnes sąlygas.

Tarkime, pradėjote nuomoti butą, gaunate reguliarių dividendų, turite šalutinį verslą kaip individuali veikla, ar net paprasčiausiai gavote paaukštinimą darbe. Visos šios papildomos pajamos gali būti pagrindas prašyti geresnių kredito sąlygų.

Kaip tai veikia? Bankai vertina jūsų mokumą pagal pajamų ir įsipareigojimų santykį. Jei jūsų pajamos išaugo, o kredito įmoka liko ta pati, jūs automatiškai tampate „mažiau rizikingu” klientu. O mažiau rizikingam klientui galima pasiūlyti mažesnes palūkanas.

Praktiškai: surenkate dokumentus, patvirtinančius papildomas pajamas (nuomos sutartis, pajamų iš dividendų pažymos, verslo pajamų deklaracijos), ir kreipiates į banką su prašymu peržiūrėti jūsų kredito sąlygas atsižvelgiant į pasikeitusią finansinę situaciją.

Gali skambėti kaip daug darbo dėl neaiškaus rezultato, bet statistika rodo, kad apie 40% tokių prašymų baigiasi palūkanų sumažinimu bent 0,5-1,5 procentinio punkto. O tai jau reali pinigų suma.

Pavyzdys: 30 000 eurų kreditas su 10% palūkanomis ir 7 metų terminu reiškia apie 495 eurus per mėnesį. Jei palūkanos nukrenta iki 8,5%, įmoka tampa 475 eurais. Per metus sutaupote 240 eurų, per visą kredito laikotarpį – beveik 1700 eurų.

Kolektyvinis refinansavimas – kai vienybė kuria galią

Štai metodas, apie kurį Lietuvoje dar mažai kas žino, nors Vakarų Europoje jis jau seniai populiarus. Tai vadinamasis „kredito konsolidavimas” arba „kolektyvinis refinansavimas”.

Esmė tokia: jei turite ne vieną kreditą (pavyzdžiui, vartojimo kreditą, automobilį ir dar galbūt kredito kortelės skolą), galite visus juos sujungti į vieną. Ir čia ne tik paprastumas – viena įmoka vietoj trijų – bet ir ekonominis privalumas.

Bankai mato, kad jūs turite kelis įsipareigojimus skirtingose institucijose, ir tai kelia riziką. Kiekvienas atskiras kreditas turi savo administravimo išlaidas, savo palūkanas, savo riziką. Kai viską sujungiate į vieną, bendra rizika sumažėja, administravimas supaprastėja, ir bankas gali pasiūlyti geresnes sąlygas.

Konkretus scenarijus: turite:
– Vartojimo kreditą 8000 eurų su 14% palūkanomis, įmoka 180 eurų
– Automobilio kreditą 12 000 eurų su 9% palūkanomis, įmoka 270 eurų
– Kredito kortelės skolą 3000 eurų su 18% palūkanomis, minimalus mokėjimas 90 eurų

Iš viso mokate 540 eurų per mėnesį. Konsoliduojate viską į vieną 23 000 eurų kreditą su 10% palūkanomis ir 7 metų terminu. Nauja įmoka – apie 380 eurų. Sutaupote 160 eurų per mėnesį.

Bet čia yra svarbu būti protingam. Konsolidavimas turi prasmę tik jei:
– Naujų palūkanų vidurkis yra mažesnis už senųjų vidurkį
– Nesusiduriate su didelėmis išankstinio grąžinimo baudomis už senųjų kreditų uždarymą
– Naujas terminas nėra neprotingai ilgas (nes galiausiai sumokėsite daugiau palūkanų)

Ir dar vienas dalykas: konsolidavimas kredito istorijoje atrodo gerai. Užuot turėję kelis atskirus įsipareigojimus, turite vieną, kurį tvarkingai mokate. Tai kelia jūsų kredito reitingą.

Derybos su banku – menas, kurio nemoko mokykloje

Daugelis žmonių į banką žiūri kaip į neįveikiamą instituciją, su kuria derėtis yra beprasmiška. Bet realybė visiškai kitokia. Bankai yra verslo įmonės, ir kaip bet kuris verslas, jie nori išlaikyti klientus.

Štai ko daugelis nežino: banko darbuotojai turi tam tikrą laisvę priimti sprendimus. Ne viską lemia kompiuterinė sistema. Yra vadinamasis „diskrecijos laukas” – erdvė, kurioje darbuotojas gali pritaikyti sąlygas individualiai.

Bet kad į tą lauką patektumėte, reikia derėtis protingai. Ne ateiti su pretenzijomis „jūs mane apiplėšiate”, o su argumentais ir alternatyvomis.

Efektyvios derybų strategijos:

**Pasiruošimas**: Prieš eidami į banką, pasižiūrėkite, kokias sąlygas siūlo konkurentai. Atspausdinkite pasiūlymus. Tai jūsų argumentas – „kitas bankas siūlo man tokias sąlygas, ar galite prilygti?”

**Lojalumas kaip argumentas**: Jei esate ilgalaikis banko klientas, tai jūsų koziris. „Esu jūsų klientas jau 8 metus, visada mokėjau laiku, turiu pas jus ir sąskaitą, ir santaupas. Manau, užsitarnavau geresnių sąlygų.”

**Konkretūs skaičiai**: Ne „noriu mažesnės įmokos”, o „noriu sumažinti įmoką 80 eurų per mėnesį, ir esu pasirengtas pratęsti terminą 2 metais” arba „sutinku pervesti visas savo pajamas į jūsų banką, jei sumažinsite palūkanas 1 procentu”.

**Tinkamas laikas**: Derybos veiksmingesnės metų pabaigoje, kai bankai skaičiuoja metinius rezultatus ir nori parodyti klientų augimą, arba ketvirčio pabaigoje dėl panašių priežasčių.

**Tinkamas žmogus**: Kalbėkite ne su eilinio langelio darbuotoju, o su kredito specialistu ar net skyriaus vadovu. Jie turi daugiau įgaliojimų priimti sprendimus.

Realus pavyzdys iš gyvenimo: pažįstamas turėjo būsto kreditą su 3,2% palūkanomis. Po ketverių metų, kai palūkanos rinkoje nukrito, jis atėjo į banką su konkurento pasiūlymu – 2,5%. Bankas iš pradžių atsisakė, bet kai jis pradėjo realiai pildyti dokumentus kredito pervedimui į kitą banką, staiga atsirado galimybė sumažinti iki 2,7%. Ne tiek, kiek konkurentas siūlė, bet vis tiek 0,5% mažiau. Tai 50 000 eurų kredito likučiui reiškė apie 20 eurų per mėnesį arba 240 eurų per metus.

Kai skaičiai susideda į naują realybę

Visa tai, apie ką kalbėjome, nėra teorijos ar fantazijų. Tai realūs įrankiai, kuriuos naudoja protingi žmonės visoje Europoje. Problema ta, kad apie juos nekalbama garsiai, nes tai nenaudinga nei bankams, nei draudimo kompanijoms, nei kitiems tarpininkams, kurie uždirba iš mūsų finansinių įsipareigojimų.

Bet štai kas svarbu suprasti: kiekvienas iš šių metodų atskirai gali sutaupyti 20-100 eurų per mėnesį. Bet kai juos derinate – keičiate draudimą, refinansuojate kreditą geresnėmis sąlygomis, deklaruojate papildomas pajamas – sutaupymas gali siekti 150-300 eurų per mėnesį. Per metus tai 1800-3600 eurų. Pinigai, už kuriuos galite nuvažiuoti atostogų, susidėti vaikų mokslui, ar tiesiog ramiau miegoti naktimis.

Ir visa tai – nepakenkiant kredito istorijai. Priešingai, daugelis šių veiksmų jūsų kredito reitingą tik pagerina. Refinansavimas rodo, kad esate aktyvus ir atsakingas skolininkas. Laiku mokamos įmokos, net jei jos sumažintos per restruktūrizavimą, kelia jūsų patikimumą. Konsolidavimas supaprastina jūsų finansinį profilį ir daro jį patrauklesniu būsimiems kreditoriams.

Svarbiausia – nebijoti veikti. Daugelis žmonių kenčia su per didelėmis įmokomis tik todėl, kad mano, jog nieko negalima pakeisti. Arba bijo, kad bet koks pokytis sugadins jų kredito istoriją. Bet kaip matėte, yra daugybė būdų optimizuoti savo finansinę naštą visiškai legaliai ir be neigiamų pasekmių.

Bankai yra stiprūs, bet ne visagaliai. Jie dirba pagal taisykles, ir kai tas taisykles pažįsti, gali jas naudoti sau naudai. Ne apgaudinėti, ne sukčiauti, bet tiesiog protingai valdyti savo finansus. Ir kartais tai reiškia paklausti to, ko bankas pats nepasiūlys. Paprašyti to, ką kiti klientai gauna, bet apie ką tylima. Pasinaudoti teisėmis, kurios egzistuoja, bet nėra reklamuojamos.

Jūsų kreditas – tai jūsų įsipareigojimas, bet ir jūsų galimybė derėtis. Bankas nori, kad mokėtumėte, bet dar labiau nori, kad mokėtumėte laiku ir iki galo. Todėl jie visada bus linkę rasti kompromisą, jei tik pamatysite, kad esate rimtas ir pasiruošęs. Ir kai suprasite, kad turite daugiau galios nei manėte, jūsų santykis su finansais pasikeis iš esmės. Nebijokite klausti, siūlyti, derėtis. Tai jūsų pinigai, jūsų ateitis, jūsų ramybė.