Kai pinigai virsta nervų karu

Prisimenu savo pažįstamą verslininką Tomą, kuris 2020-ųjų pavasarį sėdėjo savo kavinės virtuvėje ir žiūrėjo į sąskaitas. Pandemija uždarė duris, o sąskaitos vis tiek ateidavo. „Jaučiausi kaip laivo kapitonas audros metu be kompaso,” – prisipažino jis vėliau. Ir tai nėra unikali istorija. Krizės metu finansų valdymas tampa ne tik skaičių žaidimais, bet tikru išlikimo menu.

Daugelis pradedančiųjų verslininkų mano, kad finansų valdymas – tai kažkas, ką galima perduoti buhalterio rankas ir ramiai užmiršti. Kol viskas klostosi sklandžiai, galbūt taip ir yra. Bet kai ateina krizė – ar tai ekonominis nuosmukis, netikėtas rinkos pokyčiai, ar pasaulinė pandemija – tuomet supratimas, kur teka kiekvienas euras, tampa kritiškai svarbiu.

Pinigų srautai: kodėl tai ne tik buhalterijos terminas

Pinigų srautų valdymas krizės metu primena vandens balanso palaikymą organizme – jei daugiau išeina nei įeina, greitai pradedi jausti pasekmes. Tik versle šios pasekmės būna kur kas skaudesnės nei dehidratacija.

Pirmiausia reikia suprasti vieną paprastą tiesą: pelnas ir pinigai banke – tai ne tas pats. Galite būti pelningi popieriuje, bet neturėti pinigų darbo užmokesčiams. Ši situacija vadinama likvidumo krize, ir ji pražudė daugiau verslų nei bet koks kitas veiksnys.

Praktiškai tai reiškia, kad turite žinoti ne tik kiek uždirbate, bet ir kada tiksliai pinigai ateis į sąskaitą. Viena mano klientė, turinti dizaino studiją, išmoko šią pamoką sunkiu būdu. Ji turėjo tris didelius projektus, kurie žadėjo puikų pelną. Problema buvo ta, kad klientai mokėjo tik po projekto užbaigimo – po 60 dienų. O nuoma, atlyginimai ir programinės įrangos prenumeratos reikalavo pinigų dabar.

Sprendimas? Ji pradėjo reikalauti 50% avanso prieš pradedant projektą. Iš pradžių bijojo, kad klientai atsisakys, bet dauguma sutiko be problemų. Tie, kurie nesutiko, dažnai vėliau pasirodydavo esą problemiški ir kitais aspektais.

Išlaidų auditas: kur dingsta jūsų pinigai

Krizės metu pirmasis refleksas būna – kirpti išlaidas. Bet čia slypi spąstai. Mačiau verslininkų, kurie atleido geriausius darbuotojus, kad sutaupytų, o vėliau išleido dvigubai daugiau ieškodami ir mokydami naujus. Arba nutraukė visą reklamą ir stebėjo, kaip pardavimai krinta dar labiau.

Išlaidų auditas turi būti chirurgiškai tikslus, ne mėsininkiškas. Štai kaip tai daryti praktiškai:

Išsitraukite paskutinių trijų mėnesių banko išrašus ir kategorijuokite kiekvieną išlaidą. Taip, kiekvieną. Naudokite paprastą Excel lentelę arba Google Sheets – nereikia jokių sudėtingų programų. Sukurkite kategorijas: būtinos operacinės išlaidos (nuoma, atlyginimai, komunalinės paslaugos), augimui skirtos išlaidos (reklama, mokymai), ir „gražu turėti” išlaidos (brangesnė kavos aparatas ofise, premium programinės įrangos versijos, kurių funkcijų niekada nenaudojate).

Vienas mano pažįstamas startuolio savininkas atrado, kad moka už penkias skirtingas projektų valdymo programas, nors naudoja tik vieną. Tai buvo 200 eurų per mėnesį, kurie tiesiog išgaravo. Per metus – 2400 eurų. Smulkmena? Krizės metu tokios „smulkmenos” gali reikšti skirtumą tarp išlikimo ir bankroto.

Derybos su kreditoriais: kodėl tylėjimas yra blogiausia strategija

Kai pinigai tampa problemiški, daugelis verslininkų slepiasi nuo kreditorių, ignoruoja skambučius, viliasi, kad problema išsispręs pati. Tai kaip ignoruoti dantų skausmą – jis tik blogės.

Štai ką daro protingi verslininkai: jie imasi telefono patys. Skambina nuomotojui, tiekėjams, bankui – visiems, kam skolingi arba kam greitai bus skolingi. Ir sako tiesą.

Pavyzdys iš realaus gyvenimo: mano klientė turėjo restoraną, ir pandemijos metu pajamos nukrito 70%. Ji paskambino nuomotojui ir pasakė: „Klausykite, galiu mokėti 40% nuomos arba galiu jums atiduoti raktus ir bankrutuoti. Jūsų pasirinkimas.” Skamba agresyviai? Galbūt. Bet tai buvo tiesa. Nuomotojas sutiko laikinai sumažinti nuomą. Kodėl? Nes tuščias pastatas jam kainuotų dar brangiau.

Bankai taip pat dažnai sutinka restruktūrizuoti paskolas krizės metu. Jie nenori jūsų bankroto – jiems tai kainuoja laiko ir pinigų. Bet jie turi žinoti apie problemas iš anksto, ne tada, kai jau praleidote tris mokėjimus.

Raktas čia – būti proaktyviam ir turėti planą. Neskambinkite tik pasakyti „negaliu mokėti”. Skambinkite su pasiūlymu: „Šiuo metu galiu mokėti X, o po trijų mėnesių, kai įgyvendinsiu Y planą, galėsiu grįžti prie normalių mokėjimų.”

Rezervinis fondas: pamoka, kurią visi išmoksta per vėlai

Beveik kiekvienas verslininkas, išgyvenęs krizę, pasakys tą patį: „Turėjau turėti daugiau rezervų.” Tai kaip draudimas – niekas nenori už jį mokėti, kol neatsitinka nelaimė.

Finansų ekspertai rekomenduoja turėti 3-6 mėnesių operacinių išlaidų rezervą. Skamba kaip neįmanoma suma? Pradedantiesiems verslininkams tikrai taip. Bet štai realus planas, kaip ten prieiti:

Pradėkite nuo vienos savaitės išlaidų. Paskaičiuokite, kiek jums kainuoja viena verslo veiklos savaitė (atlyginimai, nuoma, tiekėjai – viskas). Tą sumą atidėkite į atskirą sąskaitą. Taip, atskirą – ne tą, iš kurios mokate sąskaitas. Jei pinigai yra toje pačioje sąskaitoje, jūs juos išleisite. Tai psichologijos, ne matematikos klausimas.

Kai turite vienos savaitės rezervą, taikykitės į dvi savaites. Paskui į mėnesį. Tai gali užtrukti metus ar ilgiau, bet kiekvienas žingsnis didina jūsų atsparumą krizėms.

Vienas būdas tai pasiekti – „mokėti sau pirmam”. Kai gaunate pajamų, pirmiausia pervedame 5-10% į rezervinį fondą. Ne tai, kas lieka mėnesio pabaigoje (nes nieko neliks), bet pirmiausia.

Skaitmeniniai įrankiai: technologijos, kurios nekainuoja turto

Gera žinia ta, kad šiandien finansų valdymo įrankiai yra prieinami net mažiausiems verslams. Nereikia samdyti viso finansų skyriaus ar pirkti brangios programinės įrangos.

Štai keletas praktinių įrankių, kuriuos naudoja protingi pradedantieji verslininkai:

**Wave** arba **Zoho Books** – nemokamos arba labai pigios apskaitos programos, kurios padeda sekti pajamas ir išlaidas, generuoti sąskaitas faktūras, matyti pagrindinius finansinius rodiklius. Jei jūsų verslas yra paprastas (neturite inventoriaus, kelių valiutų ar sudėtingų operacijų), šios programos yra daugiau nei pakankamos.

**Google Sheets su šablonais** – jei net tos programos atrodo per sudėtingos, pradėkite nuo paprasto Excel ar Google Sheets šablono pinigų srautams sekti. Internete rasite šimtus nemokamų šablonų. Pasirinkite paprasčiausią ir pritaikykite savo poreikiams.

**Revolut Business** ar **Paysera** – verslo sąskaitos, kurios automatiškai kategorijuoja išlaidas ir generuoja ataskaitas. Tai sutaupo valandų laiko kiekvieną mėnesį. Be to, jos dažnai turi integruotas funkcijas sąskaitų faktūrų išrašymui ir mokėjimų priėmimui.

Bet štai svarbi pamoka: įrankis yra tik įrankis. Geriausias pasaulyje plaktuvas nepastatys namo, jei jo nenaudosite. Mačiau verslininkų, kurie nusipirko brangią apskaitos programą, įvedė duomenis pirmą mėnesį, o paskui užmiršo. Po metų jie vis tiek nežinojo, kur yra jų pinigai.

Geriau paprasta sistema, kurią naudojate nuosekliai, nei sudėtinga, kuri dulka virtualioje lentynoje.

Pajamų diversifikacija: nebekiškite visų kiaušinių į vieną krepšį

Krizės metu labiausiai nukenčia tie verslai, kurie turi vieną klientą, vieną produktą, vieną pajamų šaltinį. Kai tas šaltinis išdžiūsta, viskas žlunga.

Paimkime realų pavyzdį: fotografas, kurio 80% pajamų ateidavo iš vestuvių. Pandemija – ir vestuvės atšauktos. Nulis pajamų. Bet kitas fotografas, kuris turėjo vestuves, komercinius projektus, nuotraukų pardavimą per internetines platformas ir mokymus – jis prarado vieną srautą, bet išliko gyvas dėl kitų.

Diversifikacija nereiškia, kad turite daryti viską. Tai reiškia, kad turite kelias susijusias pajamų linijas. Jei turite kavinę, galbūt galite pridėti pristatymą į namus, parduoti kavos pupeles internetu, siūlyti kavos degustacijos renginius įmonėms. Tai vis dar kava – jūsų ekspertizės sritis – bet skirtingi kanalai.

Praktiškas žingsnis: išsirašykite visus galimus būdus, kaip galėtumėte uždirbti pinigų naudodami esamus įgūdžius ir išteklius. Nesicenzūruokite – rašykite viską. Paskui pasirinkite 2-3 realisčiausius ir pradėkite eksperimentuoti mažu mastu. Nereikia didelių investicijų – tiesiog išbandykite.

Finansinis raštingumas: investicija, kuri atsipirks šimtąkart

Daugelis verslininkų yra puikūs savo srityje – jie žino viską apie kavą, dizainą, statybas, ką tik darote. Bet finansai? Tai svetima kalba. Ir tai problema.

Nereikia tapti buhalteriu ar finansų analitiku. Bet turite suprasti pagrindinius dalykus: skirtumą tarp pelno ir pinigų srauto, kaip skaityti pelno (nuostolių) ataskaitą, kas yra bruto marža ir kodėl ji svarbi, kaip veikia apyvartinis kapitalas.

Šios žinios nėra sudėtingos. Tai ne raketų mokslas. Bet jos kritiškai svarbios. Ir gera žinia – galite jas įgyti per kelias savaites, skirdami po valandą per dieną.

Štai konkretūs ištekliai:

**YouTube kanalai lietuvių kalba** – ieškokite „verslo finansai pradedantiesiems” ar panašių frazių. Yra nemažai kokybiškai parengtų nemokamų kursų.

**Knygos** – „Finansai ne finansininkams” tipo knygos. Jos parašytos paprasta kalba ir paaiškina sudėtingus dalykus per praktinius pavyzdžius.

**Trumpi internetiniai kursai** – platformos kaip Udemy dažnai turi nuolaidų, ir galite gauti gerą kursą už 10-15 eurų.

Vienas mano klientas, turėjęs statybų įmonę, prisipažino, kad pirmąjį dešimtmetį versle jis net nesuprato savo buhalterio ataskaitų. Tiesiog pasirašydavo ten, kur pasakydavo. Kai pagaliau praleido mėnesį mokydamasis finansų pagrindų, jis atrado, kad vienas jo projektų faktiškai buvo nuostolingas, nors atrodė pelningas. Jis tiesiog neteisingai skaičiavo visas išlaidas.

Kai audra praeina ir ką pasiimti į ateitį

Krizės baigiasi. Visos. Tai gali užtrukti mėnesį, metus ar ilgiau, bet jos baigiasi. Klausimas – ar jūsų verslas išliks, ir kokioje būklėje?

Verslo finansų valdymas krizių metu nėra apie sudėtingas strategijas ar brangius konsultantus. Tai apie pagrindinius dalykus, atliktus nuosekliai: žinoti, kur yra jūsų pinigai, planuoti į priekį, turėti rezervų, būti proaktyviam bendraujant su kreditoriais, naudoti paprastus įrankius efektyviai.

Tas pats Tomas, kuris sėdėjo savo kavinės virtuvėje 2020-ųjų pavasarį? Jis išgyveno. Ne todėl, kad turėjo kažkokią stebuklingą strategiją, o todėl, kad padarė paprastus, praktiškus dalykus: perkėlė verslą į pristatymą, derėjosi dėl nuomos, atidėjo visas neesminės išlaidas, pasiskolino iš šeimos narių, kai reikėjo. Ir kas svarbiausia – jis mokėsi. Dabar jo kavinė turi tris pajamų šaltinius, šešių mėnesių rezervinį fondą ir aiškų finansinį planą.

Jūs neturite laukti krizės, kad pradėtumėte valdyti finansus protingai. Pradėkite šiandien. Pasirinkite vieną dalyką iš šio straipsnio – galbūt išlaidų auditą, galbūt rezervinio fondo kūrimą, galbūt tiesiog pradėkite sekti pinigų srautus. Vieną dalyką. Ir darykite jį savaitę. Paskui pridėkite kitą.

Verslas – tai maratonas, ne sprintas. O maratonui reikia ištvermės, kuri ateina iš tvirto finansinio pagrindo. Krizės išbandys jūsų verslą, bet jos taip pat gali jį sustiprinti, jei esate pasirengę. Ir pasiruošimas prasideda ne tada, kai debesys jau virš galvos, o saulėtomis dienomis, kai dar turite laiko ir išteklių.